2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Viktorija, Norrkopingas tiesiog nuostabus!

Taip, nuo šio miesto prasidėda visos mano dar būsimos kelionės. Nors pavadinimas čia nebuvusiems nedaug ką pasako (galų gale Norrkopingas ar Linkopingas, daugeliui tai tik tarpusavyje besirimuojantys Švedijos miestų pavadinimai), tačiau vos po 5 minučių ištarti žodžiai „Noriu čia mokytis ir gyventi“ parodo akivaizdų skirtumą.


Linkopingą ir Norrkopingą kažkuria prasme galima vadinti miestais broliais. Jie abu yra netoli vienas kito (apie 40 kilometrų, panašiai kaip Šiauliai ir Joniškis), abu turi tą patį universitetą, abiejuose gyvena panašus skaičius gyventojų – apie 130 tūkstančių.
Universitetas, besirūpindamas savo studentų patogumu, kiekvieną darbo dieną  kas valandą nemokamai juos vežioja ten ir atgal. Nepasinaudoti tokia proga būtų tiesiog nuodėmė. Tad susiorganizavę nedidelę grupelę šio miesto dar nemačiusių užsieniečių, važiavome ten, kur „labai gražu“. Bent jau taip girdėjau sakant anksčiau.
Nežinau, kad žodžiai „labai gražu“ atitinka tai, ką mačiau. Šis miestas tikrai labai labai labai gražus. Turi senamiestį, per kurį teka upė (su keliom atšakom). Gražiausia tai, kad prie pat upės stovi pastatai. Nors niekada nebuvau Venecijoje, tačiau vaizdas, ko gero, panašus.

Mūsų kelionė prasidėjo nuo universiteto pastato. Nors laikinoji Alma Mater Linkopinge atrodo gan įspūdingai savo dydžiu, Norrkopingas jau per porą minučių sužavėjo savo grožiu. Toks pat erdvus, atviras ir pilnas studentų. Jei nori, gali išeiti į lauką, papietauti arba tiesiog taip pabūti, atsipalaiduoti stebėdamas upę. Čia taip pat yra įrengti maži lieptukai-tiltukai. Jei tik yra noro, galima ateiti ir mokytis virš vandens. Šaltesniu metų laiku viskas matyti pro stiklinę sieną. Sėdi sau, lauki paskaitos arba mokaisi, o vos už pusės metro ar visai čia pat vilnija upė, už keliolikos metrų matyti 1-1,5 m. krioklys. Jau vien dėl to verta atvažiuoti ir pamatyti.

Mes.

Universitetas
Vaizdas nuo universiteto terasos - užgniaužia kvapą.
Kadangi visi turėjo fotoaparatus, vėliau nuotraukų bus ir daugiau.
Įsiamžinimas atminčiai. Kojų nematyti neatsitiktinai. Pas kažką turėtų būti dar kokios 5 tokios nuotraukos iš serijos "Ir aš galiu būti aukštesnis už Giedrę"
Vaizdas pro langą universitete: kaip ir sakiau, sėdi ir mokaisi, arba tiesiog žiūri į upę.
Jei labai nuobodu, gali paskaityti komiksus. Jais dekoruotos visos sienos.

Kaip ir sakiau, geresnės vietos mokymuisi tiesiog nėra.
Lauko terasoje.

Išėję iš universiteto vaikčiojome po senamiestį. O krioklių čia mačiau ir daugiau. Kiek didesnį radome toliau nuo universiteto. Praėjus didesnius, tačiau senovinį stilių ir dvasią išlaikiusius pastatus, visada einant tiesiai palei upę netikėtai pamatai tokį vaizdą.

Didžiausias iš arti mano matytas krioklys.
Šita nuotrauka man labai juokinga. Primena tas, kai fotografuojasi kur fotoateljė, o paskui uždeda panašų foną. Tik šįkart viskas tikra :)

Aišku, geriausias nuotraukas daro azijiečiai - jau įpratę prie pleškinimo.


Mažiau žodžių, daugiau vaizdų ir gerų įspūdžių.

Pietučiai McDonald's
Kažkoks tiesiog gražus pastatas.

Miesto katedra.

Miesto aikštė.
Parkas. Čia, jei pastebėjote, viskas iš kaktusų. Ir ten, kur atrodo, jog tai žemė, iš tiesų yra maži kaktusiukai

Aš dar tikrai ten nuvažiuosiu :)
***

Anksčiau neakcentavau, tačiau tarimas skiriasi: Linkopingas (=Linšiopingas), Norrkopingas (=Noršiopingas).

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą