Pamišusios dėl obuolių pyrago

Kartais, kai paskaitos vyksta tik vieną kartą per savaitę, rimtesni mokslai dar tik artėja, gali pajusti tam tikrą rutiną. Atsikeli, pavalgai pusryčius, paskaitai knygą, įsijungi kompiuterį, atsakai į laiškus, pabendrauji su tau mielais žmonėmis, vakare išeini susitikti su draugais. Norisi kažko. Būtent tą ir bandėme daryti mes su Renata. Nuspręsta: obuolių pyragas yra tai, ko reikia. Be to, abi žinojome tą patį receptą. Nebeliko nieko kito, kaip tik viską įgyvendinti.

Receptas

Dar prieš išvykstant iš Lietuvos namie teko ragauti tikrai puikaus obuolių pyrago. Jį iškepė  mano draugė Monika. Visi aplinkui gyrėme ją už kulinarinius sugebėjimus, nes kepinys buvo tikrai vykęs. O ji sakė, jog tai labai paprasta ir lengva pagaminti. Šie du magiški žodžiai lengva ir paprasta  jau tada patraukė dėmesį (žinant mano santykį su virtuve, nesunku suprasti kodėl). Tad dar prieš išvažiuodama turėjau šio gėrio gaminimo instrukciją, nors kuriam laikui buvau jį pamiršusi (jau spėjusiems pažinti mano auksinės žuvelės atminties galimybes, šis faktas taip pat neturėtų stebinti).

Nors šis blogas tikrai nėra tinkama vieta kulinarijos pamokėlėms ir visokiems receptams, tačiau vis tik dalinuosi receptu su Jumis.

Lengvas ir paprastas obuolių pyragas

300 ml. miltų;

300 ml. manų krupų;

300 ml. cukraus;

Obuolių - kiek kas nori, tiek tas deda;

1 šaukštelis kepimo miltelių;

cinamono;

100-150 g. sviesto.

Miltus, manų kruopas, cukrų ir kepimo miltelius sumaišyti. Obuolius nulupti, sutarkuoti, apibarstyti cinamonu. Sušaldytu sviestu ištepti skardą (negailint sviesto). Sluoksniuoti pyragą: masė, obuoliai, vėl masė, vėl obuoliai ir t.t. Ant viršaus užtarkuoti sviesto. kepti orkaitėje apie 50 min. 180 laipsnių temperatūroje.

Misija nr. 1: obuoliai

Receptas yra, lieka pasirūpinti visu kitu. Svarbiausia, be abejo, obuoliai. Pirkti neapsimoka, nes jų matėme visai netoli mūsų namų.

Pačiomis pirmosiomis dienomis čia mums ne kartą minėjo, jog švedai viskam turi savo taisykles. Kaip jie patys sako, tai dėl to, kad kiekvienas žinotų, ką galima daryti, o ko vertėtų vengti. Be visų taisyklių ir elgesio normų, viena patraukė dėmesį. Pasirodo, švedai turi įstatymą, kuriame sakoma, jog kiekvienas žmogus turi teisę skinti obuolius, kriaušes ar kitus vaisius bei rinkti uogas viešose vietose. Tad jei obelis nėra aptverta tvora, aplink nematyti kitų  privačią nuosavybę įrodančių ženklų, niekas tikrai neatbėgs su šluota vyti, negrumos iš tolo pirštu ar kumščiu ir tikrai nieko nesakys, jei sugalvosi paskanauti šių vaisių.

Apsiginklavusi kibirėliu ėjau pririnkti obuolių. Nors žinojau, kad įstatymai yra mano pusėje, jaučiausi pakankamai keistai ir nejaukiai. Renku ant žemės nukritusius obuolius, tačiau atrodo lyg būčiau Lietuvoje. Jei kas eina pro šalį, sustoju rinkusi, padedu kibirėlį į šoną, kad niekas nematytų, ir apsimenu, kad žiūriu į obelį, gėriuosi šiuo medžiu, apžiūrinėju aukštai ant šakų kabančius obuolius. Žmonės praeina ir tada aš vėl tęsiu savo darbą. Pripildžiusi permatomą kibirėlį, greitai pasišalinau iš įvykio vietos – jei ką, obuolius nešuosi iš kur nors kitur.

Misija nr. 2: kepimo skarda

Jau eidama namo jaučiau pyrago skonį. Tačiau vos parėjus, į galvą šovė mintis – o kur jį reikės kepti? Orkaitė yra, tačiau kepimo skardos neturėjome. Visą dieną galvojome apie pyragą, pririnkau obuolių, visų kitų ingridientų arba turime, arba galime nusipirkti parduotuvėje, tad kepimo skarda arba jos neturėjimas dar nieko nereiškia.

Nuvažiavusi į artimiausią parduotuvę išrinkau vieną, atitinkančią pigiausios kainos ir reikiamos kokybės santykį. Kitomis aplinkybėmis nebūtumėm jos pirkusios (būna ir pigesnių) ir pasižvalgiusios kitur. Tik ne tądien.

Parduotuvėje išsirinkau 4 pakelius galimų kepimo miltelių. Kadangi viskos etiketės parašytos švediškai arba suomiškai, arba norvegiškai, bandžiau klausti keleto žmonių, kuris iš šių pakelių yra būtent tai, ko man reikai. Visi siuntė paklausti ko nors kito. Paklausiau salėje dirbančios pardavėjos, ar tai, ką laikau rankose, gali būti kepimo milteliai. Ji man parodė dar vieną pakuotę.

Dabar jau tikrai turime visko, ko mums reikia. Metas kepti.

---

Tą vakarą turėjome svečių. Viena akimi sekdamos rezultatą, gaminome pyragą. Kadangi šios akimirkos laukėm bent pusę dienos (kai dabar apie tai rašau, darosi juokinga, tačiau aš, ko gero, dar niekada taip nenorėjau nieko kepti, kaip tą kartą), nusprendėme visą procesą įamžinti. Pasidariusios darbinių nuotraukų atminčiai, išsijuokusios iš lietuviškų kulinarinių posakių pašauti į orkaitę ir užmušti kiaušinį, laukėme mūsų kūdikio gimimo.

Pavyko! Visi valgė ir gyrė, kaip skaniai mes čia iškepėme.

Keista, tačiau kartais maži stebuklai priverčia džiūgauti tikrai vaikiškai.

Tęsinys.

Aidis sakė matęs dar keletą obelų netoli mūsų. Eisime pasirinkti dar.

Procesas.

Gėlių šone - geresnio kadro, ko gero, nei norėdamas nesugalvotum :)

Susluoksniavus ant viršaus "tarkuojamas" sviestas - viskas pagal receptą.

Tadaaaam :)