Įprastas pirmadienis manęs niekada itin nedžiugindavo. Su juo ne tik prasidėdavo nauja savaitė, kuri iš tiesų nereiškia nieko naujo. Tas pats darbas, tie patys mokslai, dar vienas kito savaitgalio laukimas ir dienų skaičiavimas. Galbūt ir būdama čia, Švedijoje, greitai pajusiu rutiną, tačiau kol kas man pirmadienis – ne tik puiki savaitės, bet ir kažko naujo bei nepatirto pradži...
2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis
2010 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis
Mano kambarys, arba aš ir 11 vyrų
Šeštadienis. Sėdžiu viena kambaryje. Aplink nieko nėra. Visi išėjo, kas į miestą, kas su draugais susitikti, kas kažkur kitur. Ramu čia. Nors negaliu skųstis, Švedija pakankamai rami šalis, bent jau šis miestas. Nesigirdi nuolatinio mašinų ūžesio, didelio ir modernaus miesto gaudesio, nuolatinio...
2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis
Linkopingo universitetas ir žmonės jame
Linkopingo universitetas ir studijos jame, be abejo, yra pagrindinė (tačiau ne vienintelė) priežastis būti Švedijoje. Jau pačią pirmą atvykimo čia dieną nuėjome užsiregistruoti ir iš arčiau susipažinti su vieta bei pabandyti įsijausti į tarptautinių studentų vaidmeni...
Svarbiausia turėti dviratį
Pirmas įspūdis, kurį atvykėliai susidaro apie Linkopingą paprastas: nedidelis, gražiai sutvarkytas visiškas dviračių miestas. Tą patį pamatėme ir mes. Čia įprastai iš vieno tašto į kitą galima susigauti nuosavu automobiliu, autobusu, kur ne kur galima pamatyti ir taxi. Yra ir traukinių, tiesa, tarpmiestinių, tačiau daugelis miestelėnų ir, ko gero, visi čia esantys studentai mieliau renkasi dviračius....
2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis
Hej, Hur mar du? arba pirmasis laiškas namo
Iš laiško namams.
Kai iš Rygos uosto mane išlydėjo tėvai, visi keturi keliauninkai susiradom savo kajutę. Pridedu nuotrauką, kokia ji ten minetiūrinė buvo. Bet vietos užteko, nors lagaminai tai visos vos vos sutilpo. Paskui iškart išėjom į denį ir stebėjom, kaip pradeda keltas plaukti....
Kai negali nerašyti
Visą gyvenimą stengiausi vadovautis viena gera taisykle - jei gali nerašyti, nerašyk. Niekada nemėgau ilgiausių pasakojimų apie tai, ką kažkas valgė, kaip miegojo, ką pagalvojo, o ką pamiršo. Dar blogiau, kai visą tą rutiną daugelis stengiasi tarsi suherojinti, pridėti protingų kitų žmonių ištartų žodžių, visiškai tarpusavyje nederančių, tačiau be galo gražiai skambančių frazių ir...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
