Iš laiško namams.
Kai iš Rygos uosto mane išlydėjo tėvai, visi keturi keliauninkai susiradom savo kajutę. Pridedu nuotrauką, kokia ji ten minetiūrinė buvo. Bet vietos užteko, nors lagaminai tai visos vos vos sutilpo. Paskui iškart išėjom į denį ir stebėjom, kaip pradeda keltas plaukti. Visai smagiai, man patiko plaukti, jūra rami, nesiūbavo per daug, tik naktį, apie kokią 5 val. pradėjo labai siūbuoti, tai nuo to siūbavimo net pabudau, tiksliau, mes visi pabudom, bet tik ryte susižojom, nes naktį neprisipažino niekas :)
Per vakarą apžiūrėjom keltą, stebėjom koncertą, šokius. Aišku, lietuvių kelte buvo nemažai, tad tie, kurie garsiausiai rėkia, daugiausiai geria ir labiausiai veržiasi prie automatų lošimų aparatų, tai lietuviai:)
Visi keturi pavargę nuėjom miegoti, o ryte atsikėlę jau buvome Švedijoj. Štai tada ir prasidėjo visas gražumas. Prasikeikiau, kad tiek daug visko prisidėjau, nes nei lagamino, nei tašės beveik nepakėliau - visur paskutinė ėjau, nes labai sunku. iš anksto nepasvėriau, bet net nenoriu žinot, kiek. O dar lagamino ratukai prastai sukosi, specialiai stabdė ir sunkino nešimą. Gerai tai, kad iš kelto man padėjo išsinešti vienas latvis. Padėkojau latviškai "paldiez", nes be jo būčiau uždususi, ir vėl pati nešiau.
Išlipę iš kelto, su autobusu keletą stotelių važiavome dykai, nes vairuotojas, ko gero, pamatęs kaip mes baisiai tuo tuntu nešulių atrodom, neėmė pinigų. Apytikriai kiekvienas sutaupėm po 60 kronų, arba po 6 eurus ;) Vėliau su metro nuvažiavome į autobusų stotį, ten nusipirkome bilietus į Linkopingą ir 3 val. riedėjom Švedijos keliais. praktiškai kaip iš Kauno namo :)
Čia mus pasitiko vienas švedas, kuris padėjo iki buto nusigauti. Jis, Artūras, Prižadėjo dar padėti, jei mums tik reikės. O jis tikras šaunuolis, ir mūsų tašės panešė, tai aš apsidžiaugiau, kad ir mano vieną pagriebė :) Atvykę į mūsų būsimų namų rajoną, užėjome ė parduotuvę ir ten pasiėmeme vežimėlius, į kuriuos susikrovėme lagaminus ir nebereikėjo jų nešti. Dėl tokio sumanymo negaliu atsidžiaugti dar iki dabar, nes tikrai galėjau kokį trūkį gauti. Nors esu pripratųsi, juk iš namų nuolat į Kauną su taše važiuoju, bet ten niekai, palyginti su tuo, ką dabar turėjau :) Mano vežimėlį net į šoną nešė ir sunku nulaikyti buvo, kai stūmiau ji kiek išgaubtu keliu :)
Tą pačią dieną skubėjome užsiregistruoti universitete, tad vakare gavome prieigą prie interneto :) Dabar esu nusimaudžiusi, kiek pavargusi, sėdžiu savo kambary ant miegmaišio, kur šiąnakt ir miegosiu. Pamiršau namie pagalvėlę, tai teks pradžiai ant megztinio galvą padėti. Tikiuos, nieko tokio :)
Kalbant apie butą, aš maniau, kad čia nieko nebus, o iš tiesų, virtuvėje visi reikalingi baldai yra, vonia taip pat pakankamai aprūpinta. Neturime tik kėdžių, lovų, lentynų ir t.t. bet ryt eisim į parduotuvę IKEA ir ten pigiai, bent taip sakė, galim nusipirkti, arba pasižiūrėsime kur kitur. Taip ir įsikursim po truputį.
Mano kambarys, tai nedidelis, panašus į mūsų su Ritos, tik ne toks gražus :) baltos kiek purvinokos sienos. Bet rajonas čia ramus, tvarkinga aplink, daug studentų, tai iš principo visai nieko:)
 |
| Su lagaminais. Laimingi, nes dar nežinom, kiek toli juos nešim. |
 |
| Vaizdas iš kelto |
 |
| Kaip ir maniau, lėktuvu skristi vis dėlto baisiau nei plaukti keltu |
 |
| Mūsų tualeto dydžio kajutė |
 |
| Nuotrauka įsiamžinimui |
 |
| Švedija mus pasitiko taip |
Sveikute,
AtsakytiPanaikintizinok perskaicius si tavo dienorasti, man taip maloniai sirdele pradejo virpeti... Prisiminiau savo isgyvenimus, pirmaja kelione keltu i Svedija, kelione is Stockholmo i Norrkopinga, ta akimirka, kai pamaciau boksta ir kambari, kuriame gyvensiu, nepakartojamas jausmas, viskas nauja, nepatirta :)
P.S. Ikea'joj tikrai daug geru dalykeliu turetum rasti, na bent jau mano puse daiktu is ten buvo :D
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiO, tikiu, kad sukilo, Ypatingai kai viska staip pažįstama :)
AtsakytiPanaikintio Ikea yra didelis gėris, ten visko pilna, tik ieškoti reikai :)