Puikiai suprantu, kad šis įrašas bloge mano asmenybės nepapuoš, tačiau vis tik turiu aprašyti įvykį, kurio atsiminimą norėčiau išsaugoti.
Tarsi eilėje pas dantistą
Kita vertus, nieko tokio ir neįvyko. Su keliais draugais sugalvojome kiek paskraidyti. Čia, Linkopinge, yra mažas oro uostas, kur galima susiorganizuoti tokią pramogą. Viskas skamba neblogai, jei ne viena maža detalė – aš iš...
2010 m. lapkričio 2 d., antradienis
2010 m. spalio 12 d., antradienis
Gražiausias mano ruduo...
Taip sakau visomis prasmėmis. Eidama į universitetą, parduotuvę, važiuodama automobiliu, bėgiodama ar tiesiog stebėdama pro savo kambario langą negaliu atsigerėti šiais vaizdais. Dievinu lapų šiugždesį po kojomis, mėgaujuosi jų kvapu gatvėse ir ypač mišk...
2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis
Virvės traukimo, plakato piešimo, AIESEC konferencijos ir teniso kambaryje savaitgalis
Ko gero, studentiškas gyvenimas kitoje šalyje tuo ir įdomus, kad niekada nežinai, kas naujo ir įdomaus gali nutikti. Kol dar viskas nauja ir neatrasta, laikas bėga labai greitai, o patirtiems išpūdžiams skaičiuoti, atrodo, jau nebeužtenka pirštų.
Virvės traukimas
Besibaigiant rugsėjui švedai...
2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis
Pamišusios dėl obuolių pyrago
Kartais, kai paskaitos vyksta tik vieną kartą per savaitę, rimtesni mokslai dar tik artėja, gali pajusti tam tikrą rutiną. Atsikeli, pavalgai pusryčius, paskaitai knygą, įsijungi kompiuterį, atsakai į laiškus, pabendrauji su tau mielais žmonėmis, vakare išeini susitikti su draugais. Norisi kažko. Būtent tą ir bandėme daryti mes su Renata. Nuspręsta: obuolių pyragas yra tai, ko reikia....
2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis
Viktorija, Norrkopingas tiesiog nuostabus!
Taip, nuo šio miesto prasidėda visos mano dar būsimos kelionės. Nors pavadinimas čia nebuvusiems nedaug ką pasako (galų gale Norrkopingas ar Linkopingas, daugeliui tai tik tarpusavyje besirimuojantys Švedijos miestų pavadinimai), tačiau vos po 5 minučių ištarti žodžiai „Noriu čia mokytis ir gyventi“ parodo akivaizdų skirtum...
2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis
My very first times or I love Mondays (II)
Tęsdama temą apie naujas patirtis ir veiklas, negaliu nepaminėti: taip, tai ir vėl pirmadienis. Dar vienas pliūpsnis gražaus ir įdomaus gyvenimo čia. Kol dar išgyvenu pažinimo džiaugsmą, kol priešakį matyti jaukių naujų patirčių ir kol dar mirtinai nepasiilgau namų, galiu pasakyti, kad Švedija po truputį pildo mano lūkesčiu...
2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis
My very first times or I love Mondays (I)
Įprastas pirmadienis manęs niekada itin nedžiugindavo. Su juo ne tik prasidėdavo nauja savaitė, kuri iš tiesų nereiškia nieko naujo. Tas pats darbas, tie patys mokslai, dar vienas kito savaitgalio laukimas ir dienų skaičiavimas. Galbūt ir būdama čia, Švedijoje, greitai pajusiu rutiną, tačiau kol kas man pirmadienis – ne tik puiki savaitės, bet ir kažko naujo bei nepatirto pradži...
2010 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis
Mano kambarys, arba aš ir 11 vyrų
Šeštadienis. Sėdžiu viena kambaryje. Aplink nieko nėra. Visi išėjo, kas į miestą, kas su draugais susitikti, kas kažkur kitur. Ramu čia. Nors negaliu skųstis, Švedija pakankamai rami šalis, bent jau šis miestas. Nesigirdi nuolatinio mašinų ūžesio, didelio ir modernaus miesto gaudesio, nuolatinio...
2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis
Linkopingo universitetas ir žmonės jame
Linkopingo universitetas ir studijos jame, be abejo, yra pagrindinė (tačiau ne vienintelė) priežastis būti Švedijoje. Jau pačią pirmą atvykimo čia dieną nuėjome užsiregistruoti ir iš arčiau susipažinti su vieta bei pabandyti įsijausti į tarptautinių studentų vaidmeni...
Svarbiausia turėti dviratį
Pirmas įspūdis, kurį atvykėliai susidaro apie Linkopingą paprastas: nedidelis, gražiai sutvarkytas visiškas dviračių miestas. Tą patį pamatėme ir mes. Čia įprastai iš vieno tašto į kitą galima susigauti nuosavu automobiliu, autobusu, kur ne kur galima pamatyti ir taxi. Yra ir traukinių, tiesa, tarpmiestinių, tačiau daugelis miestelėnų ir, ko gero, visi čia esantys studentai mieliau renkasi dviračius....
2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis
Hej, Hur mar du? arba pirmasis laiškas namo
Iš laiško namams.
Kai iš Rygos uosto mane išlydėjo tėvai, visi keturi keliauninkai susiradom savo kajutę. Pridedu nuotrauką, kokia ji ten minetiūrinė buvo. Bet vietos užteko, nors lagaminai tai visos vos vos sutilpo. Paskui iškart išėjom į denį ir stebėjom, kaip pradeda keltas plaukti....
Kai negali nerašyti
Visą gyvenimą stengiausi vadovautis viena gera taisykle - jei gali nerašyti, nerašyk. Niekada nemėgau ilgiausių pasakojimų apie tai, ką kažkas valgė, kaip miegojo, ką pagalvojo, o ką pamiršo. Dar blogiau, kai visą tą rutiną daugelis stengiasi tarsi suherojinti, pridėti protingų kitų žmonių ištartų žodžių, visiškai tarpusavyje nederančių, tačiau be galo gražiai skambančių frazių ir...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
