Šeštadienis. Sėdžiu viena kambaryje. Aplink nieko nėra. Visi išėjo, kas į miestą, kas su draugais susitikti, kas kažkur kitur. Ramu čia. Nors negaliu skųstis, Švedija pakankamai rami šalis, bent jau šis miestas. Nesigirdi nuolatinio mašinų ūžesio, didelio ir modernaus miesto gaudesio, nuolatinio žmonių šurmulio. Nors gyvename visiškame studentų rajone (Ryd‘e), mūsų namas tikrai labai ramus, nors ne visada. Bet apie tai vėliau.
Per visą šį laiką (beveik pusantros savaitės) nieko nerašiau, kaip atrodo mano laikini namai. Nors šiuo žodžiu jų dar nevadinu. Jei noriu pasakyti, kad einu namo, kol kas sakau „Einu į butą“. Natūralu, juk negali namais vadinti vienos, kur, nors ir turi savo kambarį, jame yra tik stalas su keturiais stalčiais ir nedidelė spinta be lentynų.Tokį kambarį aš radau tik atvažiavusi. Tokia ir buvo pirmoji naktis. Iš lagamino pasiėmiau reikalingiausius daiktus, išsitraukiau draugų dovanotą Lietuvos vėliavėlę, ją pasikabinau prie lango. Išsitraukiau giliai įgrūstą miegmaišį ir miegojau ant grindų. Pagalvę pasidariau iš kelių megztinių. Pailsėt nelabai pailsėsi, bet Aiesec‘e dar ne taip tekdavo miegoti :) Taip tęsėsi keturias naktis.
Kambario sienos baltos, kai kur itin purvinos ir nutaškytos net neįsivaizduoju kuo. Vos tik atvažiavusi sakiau, kad reikės persidaržyti, kad būtų jaukiau. Gal labai ir nenustebinsiu, tačiau greičiausiai tai bus žydra spalva. Tai dėl to, kad viskas derintųsi tarpusavyje. Nusipirkau čiužinį, kuris yra baltai mėlynas, mėlyną pagalvę ir žydrą dekutį. Bent jau turiu ant ko miegoti ir kuo užsikloti.
Kiti daiktai atsiras pamažu. Nors jau dabar turiu vieną mažą staliuką, lempą prie lovos ir kėdę. Kadangi kambarys mažas, nelabai ko ir pirisidėsi.
Tiesa, šį įrašą taip pavadinau ne specialiai. Mano kambaryje iš tiesų nuo vakar apsigyveno 11 vyriškių. Kol kas nesipykstam ir telpam. Tai fotografinis paveiklas.
 |
| Šį staliuką gavau dovanų. Lempą taip pat. |
Stengiuosi kurti jaukumą aplink save, kad pačiai būtų geriau ir smagiau gyventi.
 |
| Tęsiu tradiciją miegoti ant čiužinio. |
 |
| Tai pirmasis mano daiktas kambaryje. Jūs visada su manimi, mano draugai :) |
 |
| Interjero papuošimas - minimalistinio stiliaus moderni lempa. |
 |
| Mano numylėtieji vyrai. Šį paveikslą atidavė už dyką. Mums dar neįprasta, bet Švedijoje žmonės linkę tiesiog atiduoti jiems nereikalingus, tačiau vis dar funkcionuojančius daiktus. |
 |
| O štai akmuo, su kuriuo aš tą paveikslą, na, bent jau kobinukus, ant kurių jis pakabintas bandžiau pritvirtinti prie sienos. |
 |
| Mažytė virtuvė |
 |
| Aidžio kambarys - svetainė. Be stalo ir jis jau turi lentyną knygoms ir kilimėlį. Viskas gauta dovanų. |
 |
| Renatos kambarys, reikia pripažinti, atrodo gražiausiai. |
 |
| Bet ji neturi paveikslo, kokį turiu aš :) |
