2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Azijos perlas, arba šalis, kurioje neegzistuoja žiema


Šri Lanka. Net ir po 6 mėnesių buvimo saloje vis dar bandau išsiaiškinti, ką šis pavadinimas slepia savyje. Tikro sodraus skonio, milijono kvapų, besišypsančių veidų, nenutylančių automobilių sirenų ir truputėlio magijos šalis. Egzotiškas kokteilis, kurio pakartoti užsisakai dar nepabaigus gerti pirmosios taurės.

Tobula bananų šalis

Šri Lanka, kartais labiau žinoma kaip Ceilonas, nepriklausoma šalis, savo teritorija beveik identiška mūsų tėvynei. Na, tuo tas identiškumas matyt ir baigiasi, nes nei gyventojų gausumu (apie 20 milijonų), tradicijomis, kultūra, gyvenimo būdu ir sąlygomis, o juo labiau klimatu šios šalys nesulyginamos. Pietų Azija, mielieji. Egzotikos čia per akis – pradedant nuo kasdienio transporto ypatumų, baigiant maisto valgymu su rankomis. Vis dėlto, šį tą panašaus turime.
Kaip lietuviai jaučiasi, kai juos maišo su rusais? Daugelis iš karto ima taisyti, kad mes nesame Rusijos dalis, o jau per dvidešimt metų gyvuojanti nepriklausoma valstybė su unikalia kalba, sava teritoja, priėjimu prie Baltijos jūros, trimis milijonais gyventojų ir krepšiniu kaip antra religija. Būtent taip jaučiasi šri lankiečiai lyginami su indais (oi, tik nedrįskite jiems pasakyti, kad jų akcentas kaip indų).
Žvelgti į šį kraštą reikia atidžiai. Be abejo, atvykus vos dviem savaitėm paturistauti įspūdžių bus nemažai. Daugelį sužavės kvapą gniaužiantis gamtos grožis, du tūkstančius metų taikos ir karo atlaikęs kultūrinis ir istorinis palikimas, lietuvaičių akių mėlynumo jūra, tropikų karštis ir nenupasakojamo skanumo vaisiai, ypač mano mėgstami bananai ir ananasai. Tokiomis nuostabos emocijomis gyvenau iš aš pirmus dvejus mėnesius. Aiškčiojau kasdien ir nespėjau įkrovinėti fotoaparato baterijos, mintyse registruoti visų nutikimų ir pastebėjimų.