(Sveikinimo laiškas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniam fakultetui 50 metų jubiliejaus proga)
Rašau tau iš toli. Iš tokio krašto, kuris
mūsų pasakose apibūdinamas kaip “šalis, už devynių jūrų ir marių”. Iš svetimos
karalystės, kurioje nėra varškės, šaltibarščių, o mūsų trispalvė klaidingai
maišoma su Birmos vėliava. Toje šalyje mūsų dangoraižių aukštis keltų juoką, o
gatvėse kasdien sutiksi tiek žmonių, kiek pas mus į vieną vietą tesugeba
sutraukti Kauno Dienos, krepšininkų sugrįžtuvės ar nemokamai dalinamos bandelės
senamiestyje.
Šalies vardas Lietuva vietiniams gyventojams nedaug
ką sako. Net ir angliškai ištarus Lithuania,
kožnas pašnekovas nutraukia draugišką akių kontaktą, šiaušdamas pakaušį
žvilgteli į dangų ir, jau matau, kaip gailisi, kad per geografijos pamokas,
užuot studijavęs visos Europos žemėlapį, paišė sąsiuvinio paraštes - vis vien
neprireiks.
Apie vietą, kurioje gyvenu, ko gero, šiandien
teko girdėti ir iš žiniasklaidos. Būtent dabar žmonės, ir ypatingai studentai,
čia kovoja už demokratiją: eina į gatves ir taikiai protestuoja prieš liaudžiai
nepalankius valdžios sprendimus, ribojančius visų politinio pasirinkimo laisvę.
Taip, rašau tau iš Honkogo.
 |
Naktinis
Honkongas Jacqueline Cheung©
|
Čia gyvenu jau daugiau nei metus. Tačiau toli
nenuklydau, nes, kaip ir būdama VU KHF, taip ir dabar, kasdien susitinku su
studentais. Dirbu Honkongo Politechnikos Universitete (PolyU). Honkongo mastais
jis nėra didelis, tačiau 35 tūkstančiai studentų ir dar tiek pat juos
aptarnaujančio personalo pakanka, kad pasijustum didelės bendruomenės dalimi. Tačiau
apie šį universitetą ir kinišką perfekcionizmą papasokosiu kitą kartą. O ir
palyginti tikrai yra ką.
Rašau, nes noriu pasveikinti su gimtadieniu!
Atsimenu bemieges naktis ir bakalauro rašymo kančias, kuriomis draugiškai dalinomės bendrabutyje; STARtuok! reklamų konkursą su Tadu Vidmantu, Rimantu ir Antonio iš Milk, Ernestu iš Dansu bei kitais lektoriais, reklamų kūrėjais ir dirbtuvėmis.
Atsimenu ir tą dieną, kai po ketverių metų
studijų, Liuteronų bažnyčios taku žengiau atsiimti Vilniaus Universiteto
diplomo, kaip tuojau pat pasimiršo visos studijų kančios ir kaip sentimentaliai visi (visos) jautėmės.
Pabaigusi studijas, toli nenuklydau. Grįžau
kaip Fakulteto viešųjų ryšių specialistė, tad per keletą metų šie namai tavo
dar savesni, o patys artimiausi kolegos - tikra šeima, kurią visada norisi
aplankyti.
Sugrįžti visada miela.
Todėl, kad čia yra mūsų visų, kurie skaito šį
laišką, namai. Nesvarbu, kokios patirtys ir prisiminimai sukasi galvose, VU KHF
prabėgo daugelis mūsų gražiausių dienų, o auditorijos mus matė kupinus
entuziazmo, naujų idėjų. Kai kuriose iš jų užsimezgė pirmieji verslo planai,
amžių trunkančios draugystės, meilės romanai, mintys apie keliones, susiformavo
konkretesnis pasaulio suvokimas ir savęs pažinimas. Kitose jų dažniausiai buvo
miegota, ir kartais taip saldžiai, kad paskaitų laikas praeidavo nepastebimai.
Turiu
pripažinti, jog čia sugrįžti taip pat miela, nes per tą ilgą laiką neitin daug
kas pasikeitė. Be abejo, čia abstu naujų idėjų ir judesio, tačiau Muitinės g. 8
nesikeičia: kaip anksčiau, taip ir dabar vis dar pasakojame Napoleono pastato
legendą, Tarybų Rūsyje repetuoja “Uosinta”, o vos tik atėjus į Fakultetą - pirmas
išvystas dalykas dažniausiai būna Anatolijaus ir kitų apsaugos darbuotojų
šypsenos.
Šis 50-metis didesnė šventė mums visiems -
šitiek patirta, o kiek dar reikia prisiminti… Dėl to visada liksi man brangus.
Mes tave patys tokį susikūrėm. Tad būtent dėl to su šiuo jubiliejumi taip pat
sveikinu save ir visus tuos, kuriems tu esi ir liksi ypatingas!
Giedrė Rutkauskaitė
2009m. Absolventė, LFR5
 |
| Aukštųjų mokyklų mugė, Kaunas, 2013m. |
 |
| STARTuok! seminaras su MILK |
 |
| STARtuok! reklamų konkursas, 2010-2011m. |
