2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Once upon a time when we played Movie Stars

Couple of weeks back I had an amazing opportunity to play one of the main roles in Shingala movie  'Rupantharana' directed by Nalaka Withanage. Who can deny that life in Sri Lanka is interesting?

I am a boss of a main hero. My name is Angela and I am Australian. Heran (main hero) went there and fell in love with another Sri Lankan girl who, unfortunately, feels only friendship. So Haren is suffering from one-side love. And Angela does not helping him either - in office she is shouting at him because he is sleeping, dreaming and does nothing. But in her cubical she is different - declares love and likeliness to him, which makes Haren feel even more scared. One day he accidentally drops his keys and message to another girl in Angela's cubical and she understands it as a positive sign. In evening she comes to his apartment and here action begins - she seduce him, puts some drug in his drink and... camera shows only early morning.

Here are some pictures from all those 3 great days of bossy and naughty Angela was wearing my face. 
  

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Country trip: Lithuanian flavour in Sri Lanka (1)

Counting almost one year in Sri Lanka (Can you believe?!) I have seen and experienced a lot. Unfortunately, I found myself being extremely lazy and demotivated to share all my experience with others. That cost minimum information and no photo albums in my Facebook profile. 
For those who really would like to see Sri Lanka, this is an opportunity to see and get to know this beautiful, colorful and spicy country I found my corner to live.



If Giedre does not come back to Lithuania, Lithuania is coming to visit Giedre

There weren’t any Lithuanians on my daily way here in Sri Lanka, but now 5 girls (me, my sister, cousins and a friend) are traveling all around the country which by size is pretty much the same as our mother land, but completely different by the views we are just about to see.

Trip starts in Colombo international airport with huge mountain of suitcases and some warm home smell in it – delicious cheese, salami, dark bread and chocolate.


Driving to Colombo was a bit shocking for girls. Crazy driving, huge 5 pm. traffic, poverty outside the windows, frightening local men attention in the streets, pollution and loud noise made them feel really uncomfortable.

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Azijos perlas, arba šalis, kurioje neegzistuoja žiema


Šri Lanka. Net ir po 6 mėnesių buvimo saloje vis dar bandau išsiaiškinti, ką šis pavadinimas slepia savyje. Tikro sodraus skonio, milijono kvapų, besišypsančių veidų, nenutylančių automobilių sirenų ir truputėlio magijos šalis. Egzotiškas kokteilis, kurio pakartoti užsisakai dar nepabaigus gerti pirmosios taurės.

Tobula bananų šalis

Šri Lanka, kartais labiau žinoma kaip Ceilonas, nepriklausoma šalis, savo teritorija beveik identiška mūsų tėvynei. Na, tuo tas identiškumas matyt ir baigiasi, nes nei gyventojų gausumu (apie 20 milijonų), tradicijomis, kultūra, gyvenimo būdu ir sąlygomis, o juo labiau klimatu šios šalys nesulyginamos. Pietų Azija, mielieji. Egzotikos čia per akis – pradedant nuo kasdienio transporto ypatumų, baigiant maisto valgymu su rankomis. Vis dėlto, šį tą panašaus turime.
Kaip lietuviai jaučiasi, kai juos maišo su rusais? Daugelis iš karto ima taisyti, kad mes nesame Rusijos dalis, o jau per dvidešimt metų gyvuojanti nepriklausoma valstybė su unikalia kalba, sava teritoja, priėjimu prie Baltijos jūros, trimis milijonais gyventojų ir krepšiniu kaip antra religija. Būtent taip jaučiasi šri lankiečiai lyginami su indais (oi, tik nedrįskite jiems pasakyti, kad jų akcentas kaip indų).
Žvelgti į šį kraštą reikia atidžiai. Be abejo, atvykus vos dviem savaitėm paturistauti įspūdžių bus nemažai. Daugelį sužavės kvapą gniaužiantis gamtos grožis, du tūkstančius metų taikos ir karo atlaikęs kultūrinis ir istorinis palikimas, lietuvaičių akių mėlynumo jūra, tropikų karštis ir nenupasakojamo skanumo vaisiai, ypač mano mėgstami bananai ir ananasai. Tokiomis nuostabos emocijomis gyvenau iš aš pirmus dvejus mėnesius. Aiškčiojau kasdien ir nespėjau įkrovinėti fotoaparato baterijos, mintyse registruoti visų nutikimų ir pastebėjimų.