2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Pasirodo, ir aš galiu skraidyti!

Puikiai suprantu, kad šis įrašas bloge mano asmenybės nepapuoš, tačiau vis tik turiu aprašyti įvykį, kurio atsiminimą norėčiau išsaugoti.

Tarsi eilėje pas dantistą

Kita vertus, nieko tokio ir neįvyko. Su keliais draugais sugalvojome kiek paskraidyti. Čia, Linkopinge, yra mažas oro uostas, kur galima susiorganizuoti tokią pramogą. Viskas skamba neblogai, jei ne viena maža detalė – aš iš tiesų bijau skraidyti. Vis dėlto, kaip jau ne kartą sakiau, niekas kitas nenugalės tavo baimės tik ne tu pats. Šia mintimi gyvenau visą savaitę, iki šeštadienio.