Keista ar ne, bet po gerų dviejų savaičių namie, jaučiu itin sustojusį laiką. Švedija liko kažkur toli toli anapus Baltijos, kai bandau viską prisiminti, atrodo, kad ten praleidau ne 4 mėnesius, o vos 3 savaites. Negalvojau, kad viskas taip greitai pasibaigs. Dar kelte, matydama rytinės ir kiek ūkanotos Rygos vaizdus prisiminiau save, ką tik atsisveikinusią su tėvais, kiek drebančia širdimi, naujų vaizdų ir pojūčių laukiančiomis akimis. Dabar jaus viskas išgyventa. O buvo išties nemažai.
2011 m. sausio 4 d., antradienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
