2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

The time has come!

For a new life, for a new experience… and for a new blog as well.
I guess there’s no a secret to anybody that without any big and concrete plans before, apparently I have planned my life for a whole year. I devoted it to development of my personal experience. As a destination for it I have chosen Sri Lanka and Sri Lanka has chosen me.

Why so far away? What a hell are you going to do there? Why don’t you like your country or Europe? These questions have followed right after my declaration of going for a one year internship in Sri Lanka. For exactly one year, starting from September 15th of 2011 till the same September 15th of 2012 I will live, work, talk, sleep, laugh, and spend my free time in a country, reasonably called “The Pearl of the Indian Ocean”.
I am so certain this life changing experience (as my dear buddy Thilina said) is what I really need now. That’s gonna be a thing I will never forget. But still during my time here I want to share my precious moments with those who are willing to read my blog anew.

2011 m. sausio 4 d., antradienis

Sweet memories

Keista ar ne, bet po gerų dviejų savaičių namie, jaučiu itin sustojusį laiką. Švedija liko kažkur toli toli anapus Baltijos, kai bandau viską prisiminti, atrodo, kad ten praleidau ne 4 mėnesius, o vos 3 savaites. Negalvojau, kad viskas taip greitai pasibaigs. Dar kelte, matydama rytinės ir kiek ūkanotos Rygos vaizdus prisiminiau save, ką tik atsisveikinusią su tėvais, kiek drebančia širdimi, naujų vaizdų ir pojūčių laukiančiomis akimis. Dabar jaus viskas išgyventa. O buvo išties nemažai.

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Pasirodo, ir aš galiu skraidyti!

Puikiai suprantu, kad šis įrašas bloge mano asmenybės nepapuoš, tačiau vis tik turiu aprašyti įvykį, kurio atsiminimą norėčiau išsaugoti.

Tarsi eilėje pas dantistą

Kita vertus, nieko tokio ir neįvyko. Su keliais draugais sugalvojome kiek paskraidyti. Čia, Linkopinge, yra mažas oro uostas, kur galima susiorganizuoti tokią pramogą. Viskas skamba neblogai, jei ne viena maža detalė – aš iš tiesų bijau skraidyti. Vis dėlto, kaip jau ne kartą sakiau, niekas kitas nenugalės tavo baimės tik ne tu pats. Šia mintimi gyvenau visą savaitę, iki šeštadienio.

2010 m. spalio 12 d., antradienis

Gražiausias mano ruduo...


Taip sakau visomis prasmėmis. Eidama į universitetą, parduotuvę, važiuodama automobiliu, bėgiodama ar tiesiog stebėdama pro savo kambario langą negaliu atsigerėti šiais vaizdais. Dievinu lapų šiugždesį po kojomis, mėgaujuosi jų kvapu gatvėse ir ypač miške.

2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

Virvės traukimo, plakato piešimo, AIESEC konferencijos ir teniso kambaryje savaitgalis


Ko gero, studentiškas gyvenimas kitoje šalyje tuo ir įdomus, kad niekada nežinai, kas naujo ir įdomaus gali nutikti. Kol dar viskas nauja ir neatrasta, laikas bėga labai greitai, o patirtiems išpūdžiams skaičiuoti, atrodo, jau nebeužtenka pirštų.

Virvės traukimas

Besibaigiant rugsėjui švedai sugalvojo kaip pasilinksminti ir kitus palinksminti – organizavo virvės traukimo varžybas. Jau gerą mėnesį mačiau stadione virvę traukiančius studentus. Kažkaip keistai man visa tai atrodė, ypatingai tuomet, kai tarpusavyje varžėsi merginos. Galvojau, na, gal jiems toks laisvalaikio praleidimo būdas patrauklus, gal nori treniruotis, o gal tai vienas iš keistų studentiškų krikštynų etapų. Tačiau viskas paaiškėjo vėliau – treniruotės vyko visai ne veltui.
Šventės net ne švedišku pavadinimu „Drat i Spat“ esmė – komandų, sudarytų pagal studijų programas, varžymasis. Priešininkai stoja vieni prieš kitus, įtempia virvę ir kiek įmanydami traukia. Nugalėtojai džiūgauja, o pralaimėtojai eilės tvarka sugriūna į per vidurį esantį upelį. Linksma, juokinga, spalvota, purvina, šalta, įdomu.

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Pamišusios dėl obuolių pyrago

Kartais, kai paskaitos vyksta tik vieną kartą per savaitę, rimtesni mokslai dar tik artėja, gali pajusti tam tikrą rutiną. Atsikeli, pavalgai pusryčius, paskaitai knygą, įsijungi kompiuterį, atsakai į laiškus, pabendrauji su tau mielais žmonėmis, vakare išeini susitikti su draugais. Norisi kažko. Būtent tą ir bandėme daryti mes su Renata. Nuspręsta: obuolių pyragas yra tai, ko reikia. Be to, abi žinojome tą patį receptą. Nebeliko nieko kito, kaip tik viską įgyvendinti.

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Viktorija, Norrkopingas tiesiog nuostabus!

Taip, nuo šio miesto prasidėda visos mano dar būsimos kelionės. Nors pavadinimas čia nebuvusiems nedaug ką pasako (galų gale Norrkopingas ar Linkopingas, daugeliui tai tik tarpusavyje besirimuojantys Švedijos miestų pavadinimai), tačiau vos po 5 minučių ištarti žodžiai „Noriu čia mokytis ir gyventi“ parodo akivaizdų skirtumą.